Pasirinkite egzistuojantį internetinį turinį arba pridėkite internetinį turinį rodymui šiame portlete.

  Žemės gelmių informacijos centras

Santrumpa LGM
Adresas Taikos g. 2, Vievis, Elektrėnų sav., Lietuva
Telefonas (8 528) 26 492
El. paštas vytautas.puronas@lgt.lt
Rūšis pagal tematiką gamtos, geologijos
Įstaigos kodas 188710780

Informacija apie muziejų

Lietuvos geologijos muziejaus pradžia laikomi 1980-ieji metai, kai Vievyje pradėjo veikti Kerno saugykla – kernoteka, muziejinės ekspozicijos. Kerno saugykla iki 1989 metų veikė kaip atskiras Geologijos instituto padalinys, o 1992 metais buvo sujungta su Vilniaus ekspozicija. 2000-aisiais Vievio Kerno saugyklai suteiktas savarankiškos įstaigos – Lietuvos geologijos muziejaus –statusas. 2014 m. įvyko Lietuvos geologijos muziejaus restruktūrizacija. Muziejus įjungtas į Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos minisnerijos. Muziejaus pavadinimas tapo – Žemės gelmių informacijos centras.

Muziejaus rinkinį sudaro saugykloje laikomas nuo 1953 metų išgręžtų daugiau kaip 1100 gręžinių kernas. Kernas yra cilindrinės formos uolienos stulpelis, gaunamas gręžiant koloniniu gręžimu. Jis yra tos vietos geologinis metraštis bei pagrindinis geologinės informacijos šaltinis. Muziejaus pastate taip pat veikia riedulių gludinių, Lietuvos naudingųjų iškasenų ekspozicijos, profesoriaus Juozo Dalinkevičiaus memorialinė, Alfonso Žukelio paleontologinė ekspozicijos, šiuo metu susidarančių uolienų ekspozicija.
Aplink Lietuvos geologijos muziejaus pastatą esančiame 4 hektarų parke, sukurtame pagal Kauno botanikos sodo kraštovaizdžio architektų projektą, lankytojams pristatoma lauko riedulių ekspozicija. Tarp krūmų ir medžių, šalia dviejų vandens tvenkinių, yra įrengti takai pėstiesiems, vejose grupėmis išdėstyti iš įvairių Lietuvos vietovių atgabenti rieduliai. Tai kontinentinio apledėjimo liudininkai, kuriuos prieš 20–12 tūkstančių metų ledynai atvilko iš Skandinavijos šalių, Baltijos jūros dugno, Alandų salų bei kitų vietų. Rieduliai sugrupuoti pagal petrografinę klasifikaciją.
Lietuva – tipiškas kontinentinių apledėjimų kraštas, kuriam būdingas ledo ir tirpsmo vandens sukurtas reljefas, labai marga grunto sudėtis ir rieduliai, liaudyje vadinami akmenimis. Juos sudaro magminės kilmės uolienos, kurios susiformavo Skandinavijoje ir Suomijoje prieš šimtus milijonų ir milijardus metų, o mūsų šalyje pasirodė geologiniu požiūriu palyginti neseniai, prieš milijoną metų, kvartero periodo pleistoceno laikotarpiu. Nustatyta, kad seniausiai Lietuvos uolienai yra vienas milijardas ir aštuoni šimtai milijonų metų.
Ledynų atvilktų į mūsų kraštą riedulių pasitaiko įvairaus dydžio. Jie sudaro daugiau negu penkiasdešimt uolienų tipų, besiskiriančių savo mineraline sudėtimi ir struktūra. Geologas Rimvydas Tarvydas Lietuvoje išskiria 43 būdingas riedulių rūšis. Muziejuje saugomos uolienų kolekcijos yra naudojama mokant studentus, supažindinant moksleivius su mokslu apie uolienas, kuris vadinamas petrografija.

Muziejaus lauko ekspozicijoje į akis visų pirma krenta didžiulis metalo konstrukcijų bokštas. Jis susijęs su muziejuje saugomu kernu – tai įrenginys uolienoms iš žemės gelmių išgręžti. Naudojantis šia įranga buvo galima pasiekti uolienas, glūdinčias dviejų kilometrų gylyje. Kas dešimt metrų ištraukiamas uolienos stulpelis – kernas geologams suteikia informacijos apie po mūsų kojomis esančią Žemės sudėtį, atveria Žemės „torto“ sluoksnius. Jo pavadinimas yra kilęs nuo vokiško žodžio „Kern“, kuris reiškia „šerdis“. Gręžimo procesas yra labai ilgas ir brangus darbas.

Lauko ekspozicijoje pristatomi rieduliai yra suskirstyti pagal petrografinę sudėtį. Tai magminės, nuosėdinės, metamorfinės, metasomatinės ir ultrametagenetinės.

 

Kita informacija

Lietuvos geologijos muziejus reorganizuotas. Jis pavadintas Žemės gelmių informacijos centru.

Pasirinkite egzistuojantį internetinį turinį arba pridėkite internetinį turinį rodymui šiame portlete.